Klaipėdos ŽVVG apimama teritorija yra vientisa ekonomine, socialine ir geografine prasme, t. y. apima visą Klaipėdos miesto savivaldybės teritoriją. Klaipėdos ŽVVG yra vienintelė tokio pobūdžio organizacija, įsikūrusi Klaipėdos mieste, atstovaujanti žuvininkystės bendruomenės interesams.
Klaipėda – trečiasis pagal dydį Lietuvos miestas, Kuršių marių ir Baltijos jūros susiliejimo vietoje, stambus neužšąlantis jūrų uostas. Miestas yra Lietuvos Vakarų regiono centras, turi atskiros savivaldybės statusą, yra Kuršių nerijos nacionalinio parko ir Pajūrio regioninio parko direkcijos.
Per Klaipėdą teka Danė (Dangė), įtekanti į marias. Klaipėdos miestas išsidėstęs prie vietos, kur Kuršių marios įteka į Baltijos jūrą. Didžioji miesto dalis yra ryčiau jūros ir marių. Klaipėdoje yra dvi perkėlos: senoji (miesto centre) ir naujoji (į pietus nuo centro). Išilgai Kuršių marių yra uostas, kurio šiaurinis kraštas siekia Baltijos jūrą, o pietinis baigiasi ties Medžių prieplauka – Kuršių marių įlankėle, esančia ties Kiaulės Nugaros sala; čia yra tarptautinė jūrų perkėla. Klaipėdoje yra unikalus jūrų muziejus ir delfinariumas. Šiauriau Klaipėdos išlikusios natūralios kopos, veda pėsčiųjų ir dviračių takai į Palangą. Žuvininkystė Klaipėdoje – gilias tradicijas turinti veikla. Pastaruoju metu žuvininkystės veikla Klaipėdoje patiria ekonominius ir socialinius sunkumus dėl žvejybos pajėgumų mažinimo, vykdomos išteklių tausojimo politikos. Iš žuvininkystės veiklos vis sunkiau pragyventi, jauni asmenys mažai domisi šia veikla, žuvininkystės bendruomenės silpnos, trūksta jų aktyvaus dalyvavimo, kuriant savo regiono ateitį.
Miesto teritorija – 9800 hektarų. Iš jų 38,03 % tenka pastatams, 1,41 % užima keliai, 8,45 % – žemės ūkio naudmenos, 14,08 % – vandens telkiniai, 38,03 % – kitos paskirties žemės.
Gamtiniai ištekliai sudaro galimybes Klaipėdos miesto gyventojams užsiimti žvejybos ir akvakultūros veikla.
Be Baltijos jūros ir Kuršių marių Klaipėdos mieste yra nemažai nedidelių paviršinio vandens telkinių, kurių dauguma – dirbtiniai. Natūralios kilmės yra tik Mumlaukio ežeras, esantis šiaurinėje miesto dalyje ir savivaldybės teritorijoje tekančios upės – Danė, Smeltalė, Ringelis, Žvejonė, Kretainis, Purmalė. Tai miesto gyventojams labai svarbūs traukos objektai, kurių estetinis ir rekreacinis vaidmuo glaudžiai susijęs su vandens kokybe. Be to, tvenkiniai, ežerai ir upeliai didina biologinę įvairovę mieste – čia sutinkama nemažai augalų rūšių, peri ar maitinasi vandens paukščiai, gausu kitų vandens organizmų.